Prekių katalogas

Pušis kalninė C2

  • Kraunamos nuotraukos

    Pušis kalninė C2

    Kodas: 1-014-2
    3 
    Šią prekę turime sandėlyje.
    Likutis: 30 vnt.
    Į krepšelį 
  • Aukštis: 20-40 cm

    Vazonas: 2 L

    Lotyniškas pavadinimas: Pinus mugo

    Zonavimas: 4-6

    Užauga: 4,0-6,0 metrų aukščio

    Dirvožemis: nederlingas, pusiau derlingas-derlingas

    Dirvožemio rūgštingumas pH 6-8

    Šviesa: šviesamėgė, dalinai unksminė

    Dirvos drėgmė: pakanti sausroms, mėgsta drėgmę, bet neužmirkusią dirvą

    Dvispyglės. Paplitusios centrinės Europos kalnuose 1000 – 2500 m aukštyje nuo vakarų Ispanijos iki Bulgarijos ir Rumunijos. Mėgsta sausus kalkingus dirvožemius, bet gerai auga ir rūgščiuose. Krūmai 4 – 6 m aukščio. Nuo seno auginamos Lietuvoje. Jomis apželdyti dideli pajūrio kopų plotai nuo Latvijos sienos iki Karaliaučiaus srities. Labai mėgstamos ir dažnai sodinamos privačiose sodybose, miestų skveruose, prie visuomeninių pastatų. Ankstesnį kalninių pušų skirstymą į 3 varietetus dabartiniai botanikai pakeitė neatpažįstamai: buvęs var. mughus tapo tipine kalnine pušimi (P. mugo), var. pumilio dabar aprašomas kaip ssp. (porūšis) mugo, o var. uncinatapadalintas į dvi dalis – pirėninę pušį (P. uncinata) kaip atskirą rūšį ir kalninei pušiai priskiriamą ssp. rotundata. Skirtumas tarp jų toks, kad pirėninė pušis auga medžiu, o ssp.rotundata – aukštu krūmu. Kai kurie autoriai mano, kad ssp. rotundata yra kalninės ir pirėninės rūšių natūralus hibridas (P. x rotundata). Natūraliai tipinės kalninės pušys (P. mugo) labiausiai paplitusios nuo Balkanų, pietų Karpatų iki rytinių Alpių kalnų. Lietuvoje jos dažniausiai auginamos. Rečiau sutinkamas ssp. mugo (buvęs var. pumilio) dažniau natūraliai auga centrinėse Alpėse ir aukštesnėse Balkanų, Karpatų, Apeninų viršukalnėse. Ssp. rotundata Lietuvoje auginamas A. Stulginskio universiteto ir Dubravos arboretumuose, nemažai jų auga Kuršių Nerijoje tarp Smiltynės ir Alksnynės. Natūraliai labiausiai paplitęs PR Prancūzijos kalnuose nuo Pirėnų iki Alpių, aptinkamas Sudetuose, Karpatuose.

    Kalninės pušys labai tinka skiepyti įvairioms kitų rūšių pušų žemaūgėms dekoratyvinėms formoms.

    Išvesta labai daug dekoratyvinių formų. Kai kurios jų labai madingos ir sparčiai plinta: iš ssp. mugo išaugintos ‘Benjamin‘ , ‘Boži Dar‘, ‘Bonsai Kramer‘, ‘Jakobsen‘, ‚‘Humpy‘, ‘Mini Mops‘, ‘Mops‘, ‘Varela‘ ir kt. –tankūs rutuliški augalai žaliais spygliais; ‘Blažek‘, ‘Carsten‘, ‘Dezember Gold‘, ‘Fruhlings Gold‘, ‘Golden Glow‘, ‘Kokarde‘, ‘Ophir‘, ‘Winter Gold‘ ir kt. – geltonais (dažniausiai žiemą) ar geltonai dėmėtais spygliais rutuliški ar normalaus augimo krūmai; ‘Hoersholm‘, ‘Milky Way‘ (sin. P. ‘Vereijken‘), ‘Pal Maleter‘ ir kt. – baltai margais spygliais; ‘Mr. Wood‘ – mėlynais spygliais labai lėtai augantis krūmelis; ‘Columnaris‘, ‘Green Column‘ – siaura koloniška ar kūgiška laja. Iš ssp. rotundata labiau paplitusios: ‘Beran‘, ‘Ježek‘ (bene populiariausia Čekijoje išauginta forma) – labai tankios rutuliškos lėtai augančios formos. Kasmet atrandama naujų, iš raganų šluotų išaugusių arba iš mutavusių daigų išaugintų įdomių veislių. Keletas įdomesnių raganų šluotų atrasta ir Lietuvoje, o Dubravos medelyne išauginta mutavusių pušelių. Gaila, jų pavadinimai oficialiai neįteisinti ir oficialiai jos Lietuvoje neplatinamos. O yra išties įdomių. Dubravos medelyne išaugęs mutantas auga bene lėčiausiai iš visų žinomų kalninių pušų formų. Jo spygliai trumpi, vos 1,5 – 2 cm ilgio, tamsūs. Laja labai tanki, rutuliška. Dubravos arboretume prieš keletą metų žuvo nuo Lophodermium genties grybų sukelto spygliakričio. Gražiausias (ir didžiausias) egzempliorius yra Estijoje Nurga medelyno kolekcijoje. Kitas, netoli Juodkrantės atrastas senas krūmas buvo 1,5 m aukščio ir apie 4 m skersmens. Maždaug pusė jo šakų buvo plokščios, priminė lentą. Pumpurai ant šių šakų visiškai nepriminė pušų pumpurų: plokšti, kreivi, rutuliški ar visai beformiai, lyg pakenkti kenkėjų. Ūgliai iš jų dažniausiai išaugdavo vienoje plokštumoje ir primindavo daugiapirštį delną. Spygliai tamsiai žali. Dar keletas Kuršių Nerijoje atrastų raganų šluotų įskiepytos auga Dubravos arboretume. Vieną jų, pavadinę ‘Dubrava‘, sėkmingai platina Latvijos Kalsnavos medelynas.