Šaltalankis dygliuotasis C5

  • Kraunamos nuotraukos
    Kodas: 03-405-5
    600
    Šią prekę turime sandėlyje.
    Likutis: 4 vnt.
    Į krepšelį 
  • Aukštis: 180-220 cm

    Vazonas: 5 L

    Lotyniškas pavadinimas: Hippophae rhamnoides  

    Zonavimas: 4

    Užauga: 6 m aukščio ir panašiai pločio

    Dirvožemis: lengvesni, vandeniui ir orui laidūs įdirbti dirvožemiai

    Dirvožemio rūgštingumas: optimalus dirvos pH 6–7.

    Dirvos drėgmė: vidutinė, drėgna, bet neužmirkusi

    Šviesa: saulėta

    Tai krūmas arba medis. Turi ne vieną kamieną, žievė pilkai rudos spalvos. Lapai 3 - 8 cm ilgio ir 7 mm pločio. Viršutinė jų pusė žalia, šiek tiek pilkšva, o apatinė sidabriškai balta. Išsidėstę pražangiai aplink visą šakelę. Laja netaisyklingos formos, tanki, šakojasi nuo pat žemės. Šakų viršūnės ir trumpesni ūgliai užsibaigia aštriais ir dygiais spygliais. Yra ir bespyglių veislių. Žydi balandžio - gegužės mėnesiais, tačiau žiedai labai smulkūs, neišvaizdūs, sunkiai pastebimi. Šaltalankis - dvinamis augalas. Vieni individai vyriški, o kiti moteriški. Vaisiai bręsta tik iš moteriškų žiedų, tačiau tik tada jei šalia yra vyriškų individų. Vyriškus individus geriausia sodinti pavėjui, kad vėjas išnešiotų kuo daugiau sporų ir apdulkintų moteriškus žiedus.

    Augalus rekomenduojama sodinti anksti pavasarį ar rudenį, 4×2–2,5 m atstumais, 5–7 cm giliau negu augo medelyne (vyriškieji augalai turi sudaryti ne mažiau kaip dešimtadalį medelių). Dirva po augalais mulčiuojama, ravima, sekliai purenama. Pirmus trejus–penkerius augimo metus, ankstyvą pavasarį, šaltalankiai genimi siekiant, kad visos šakos būtų pakankamai apšviečiamos saulės. Pavėsyje esančios šakos greičiau pasensta ir būna mažai produktyvios.