Šilkmedis juodasis C5

Aukštis: 110-200 cm

Vazonas: 5 L

Lotyniškas pavadinimas: Morus nigra

Zonavimas: 6

Užauga: aukštis iki 10 m

Dirvožemis: derlingi gerai drenuoti dirvožemiai.

Dirvožemio rūgštingumas: neutralus

Šviesa: šviesamėgė

Dirvos drėgmė: vidutinė, bet neužmirkusi

Lapai 10-20 cm ilgio ir 6-10 cm pločio, širdiškos formos, stipriai plaukuoti. Rudenį tampa geltoni. Jaunų medelių laja būna ovali, kartais rutuliška, o augalui senstant plečiasi ir tampa skėstašakė. Pasiekę ̨brandą, šilkmedžių medžiai nebeauga į aukštį̨, bet storėja jų̨ kamienas, platėja laja, šakojasi kamienas. Labai panašus įbaltąjį šilkmedį, bet laja kiek siauresnė.

Vaisiai panašūs į avietes, tik gerokai stambesni. Būna įvairių spalvų: balsvi, raudoni, tamsiai violetiniai ar juodi. Jie nevienodo dydžio, saldūs, kartais truputi rūgštoki. Noksta ne vienu metu, tad šviežiomis uogomis galima džiaugtis apie mėnesį. Jos valgomos, tinkamos gaminti uogienes, džemus ar konditerijos gaminius.

Vienas seniausiai sukultūrintų augalų. Rytuose jis vadinamas ilgaamžiu medžiu.
Senovės Kinijoje šilkmedžiai buvo auginami kaip šilkaverpių (lot. Bombyx mori) maistas. Šilkmedžio lapais maitinasi šilkaverpių lervos, kurios, virsdamos lėliuke, suka kokoną iš savo gaminamų šilko siūlų.

Uogos labai saldžios, skanios, forma ir dydžiu primenančios avietes arba gervuoges. Turi vitaminų, pektino, mineralų, gliukozės ir fruktozės, geležies, citrinos ir obuolių rūgšties. Šilkmedžio uogos valo kraują, gydo anemiją, turi antiseptinių ir priešuždegiminių savybių, padeda širdžiai, gydo nuo peršalimų.
Visos augalo dalys turi gydomųjų savybių. Pavyzdžiui, Japonijoje, šilkmedžio gėlės, pertrintos su augalinių aliejumi, naudojami kosmetikos kremo sudėtyje.