Vynmedis amūrinis C5

Aukštis: 90-120 cm

Vazonas: 5 L

Lotyniškas pavadinimas: Vitis amurensis

Zonavimas: 4

Užauga: 20 m

Dirva: derlinga, puri, humusinga, pralaidi

Drėgmės kiekis dirvoje: vidutiniškai drėgna

Šviesa: saulėta, dalinai saulėta

Vynmedinių šeimos augalas. Paplitęs Rusijos Tolimuosiuose Rytuose, šiaurės rytų Kinijoje ir Korėjos pusiasalio šiaurėje.

Jauni ūgliai apaugę veltiniškais plaukeliais, vėliau pliki, žalsvi ar rausvi. Lapai apskriti ar plačiai ovalūs, ištisiniai arba triskiaučiai ir penkiaskiaučiai, 9–25 cm ilgio ir beveik tokio pat pločio. Skiautės nevienodo gylio, trumpai nusmailėjusios, stambiai apybukiai dantytais kraštais, lapo pamatas giliai ir plačiai širdiškas. Viršutinė pusė su įspaustinėmis gyslomis, raukšlėta, žalia, plika arba truputį plaukuota, apatinė ištisai plaukuota, su ryškiomis iškilosiomis gyslomis. Rudenį lapai gražiai paraudonuoja. Žiedai smulkūs, gelsvai žalsvi, kvapnūs, susitelkę 10–25 cm ilgio šakotose kekėse. Uogos rutuliškos, 7–12 mm skersmens, juodos, violetinės arba mėlynos, stora odele. Cukraus kiekis uogose siekia 22–23%. Sėklos kriaušės formos, apie 5 mm ilgio, su snapeliu.

Žydi VI-VII. Uogos prinoksta rugsėjį.

Skirstomas į porūšius:

• V. amurensis var. amurensis
• V. amurensis var. dissecta

Tai vienas iš nedaugelio vynmedžių, kuris yra dvinamis. Normaliam derėjimui turi būti vyriškas ir moteriškas augalai. Mūsų auginamų amūrinių vynmedžių lytis nenustatyta.